“Lietuvos” kino teatro informacijos tarnyba
www.bernardinai.lt
Iš neoficialių, bet patikimų šaltinių gauta žinia, kad Vilniaus savivaldybė ryžosi vienu staigiu kirčiu užbaigti neskaidriai privatizuotos “Lietuvos” istoriją ir taip perkirsti seniai ją smaugiantį Gordijaus mazgą. Taigi jau savaitės pradžioje galime tapti labai ryžtingų veiksmų liudininkais. Šaltinių teigimu, miesto tarybos Plėtros komitetas antradienį planuoja pritarti UAB “Rojaus apartamentai” parengtam detaliajam planui, kuriuo numatyta nugriauti “Lietuvą”, sunaikinti viešąją kultūros erdvę ir jos vietoje pastatyti komercinį gyvenamąjį kompleksą. Statys 4000 kv. m. valstybinės žemės sklype, kuris dar 1994 m. vos už keliolika tūkstančių litų per metus buvo išnuomotos „ūkinei-komercinei veiklai, susijusiai su kino teatro paskirtimi“. „Labdaringa“ nuomos kaina iki šiol nėra pakeista. Trečiadienį, šaltinių žiniomis, detalųjį “Lietuvos” sunaikinimo planą bus bandoma patvirtinti miesto tarybos posėdyje – kartu su liūdnai pagarsėjusiu Vilniaus miesto bendruoju planu iki 2015 metų, kurį nepriklausomi ekspertai yra atvirai įvardinę kaip abonentinį, o visuomeninės organizacijos reikalauja ištirti antikorupciniu požiūriu. Ypatingos intrigos būsimiems įvykiams teikia tai, kad minėto posėdžio darbotvarkė yra skelbiama su jau senokai praėjusios gruodžio 20 dienos data, o “Lietuvos” klausimas joje nėra paminėtas.
Taigi netrukus sužinosime - ar tikrai Vilniaus valdžia nutarė atverti kelią buldozeriams, nelaukdama Vyriausybės sprendimo dėl Peticijos, kuri sulaukė daugiau negu 7000 Lietuvos gyventojų pritarimo? O gal apie šį dar nepadarytą sprendimą ji turi informacijos, kuri nėra prieinama paprastiems piliečiams?
Kad būtų smagiau laukti įvykių, neformalus piliečių judėjimas “už Lietuvą be kabučių” dar kartą primena kelis nepatogius klausimus, kuriuos Savivaldybė tikisi palaidoti kartu su “Lietuva”:
* kuo privatizacija skiriasi nuo įteisintos vagystės? “Lietuva” buvo parduota už 3 milijonus litų – tai daugiau negu dukart mažiau už turto vertę, kuri buvo oficialiai apskaičiuota 1998 m. Be to, 5 milijonus litų šalies gyventojams kainavo vien “Lietuvos” rekonstrukcija. Ar tikrai Vilniaus savivaldybės sandėris su “Vilniaus Prekyba” buvo teisingas aritmetiškai ir naudingas viešojo intereso požiūriu? Apie abejones, kurias kelia sandėrio pagrįstumas, buvo informuotos visos valdžios institucijos - bet iki šiol nė viena nesiryžo aiškintis skirtumų tarp privatizavimo ir vagystės.
* kuo privati nekilnojamojo turto bendrovė skiriasi nuo kino teatro? Atsakius į šį klausimą paaiškėtų, ar UAB “Rojaus apartamentai” teisėtai nuomoja Lietuvos Respublikos žemę pagal sutartį, kuri buvo skirta “Lietuvai”, todėl nustatė simbolinę žemės kainą. Ši sutartis iš esmės liko nepakeista, ir joje yra aiškiai nurodyta nuomos sąlyga - “naudoti ūkinei komercinei veiklai, SUSIJUSIAI SU KINO TEATRO PASKIRTIMI”. UAB “Rojaus apartamentai” “Lietuvos” sklype ketina statyti gyvenamuosius namus. Kaip šis nekilnojamojo turto projektas yra susijęs su kino veikla, paaiškinti gali tik Vilniaus apskrities viršininko administracija. Būtent ši institucija yra įpareigota atstovauti viešąjį interesą ir nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai jos sąlygos akivaizdžiai pažeidžiamos. Tačiau apskritis gina ne piliečius, o verslą, nes palaiko sutartį ir pritarė „Lietuvą“ naikinančiam detaliajam planui.
* ar tiesa, kad UAB “Rojaus apartamentai” žemę Vilniaus senamiestyje nuomoja ne už rinkos kainą, o už simbolinę sumą, kuri buvo numatyta kino teatrui? Vilniaus apskrities viršininko administracija šį klausimą kukliai nutyli, nors Vyriausybės Peticijų komisijos posėdžiuose jis buvo pakartotas kelis kartus. O juk mokesčių mokėtojams gali būti nuoširdžiai įdomu, ar už jų pinigus nėra subsidijuojama pelno siekianti privati bendrovė.
Kadangi “Lietuvos” istorijoje yra ir daugiau detektyvinio pobūdžio klausimų, Vyriausybė yra paprašyta tarpininkauti, kreipiantis į teisėsaugos institucijas (prokuratūrą). Atsakymas paaiškės šią savaitę – galbūt jau burzgiant buldozeriams.
Jeigu šis burzgimas tikrai pasigirs, tai bus vienas iš daugelio ženklų, kad Vilniaus mieste susiklostė ekstremali situacija, reikalaujanti adekvataus atsako. Todėl judėjimas “už Lietuvą be kabučių” pasilieka sau teisę imtis neordinarinių meninių-kovinių veiksmų.